Žinia apie tai, kad galingi potvyniai užklupo Italijos Ligūrijos regioną, priminė vasaros kelionę į šį nuostabaus grožio kraštą. Penkios žemes – itališkai skambiai vadinamos Cinque Terre – lietuviams ne itin gerai žinoma vietovė. Tačiau aplankyti jas tikrai verta. Juolab kad kelionė iš dabar liūčių paplautos Genujos centrinės geležinkelio stoties į šį nuostabaus grožio kampelį, plytintį Ligūrijos jūros pakrantėje, trunka neilgai ir kainuoja palyginti nedaug.

Važiuojant nuo Genujos geležinkelio stoties, kelionė iki Penkių žemių trunka maždaug dvi valandas. Jos pralekia it viena akimirka – didžiąją dalį kelio įveikiantis tuneliais, traukinys retsykiais išnyra į žemės paviršių, kur atsiveria pasakiško grožio vaizdai į Ligūrijos jūros pakrantes.

Visos Penkios žemės ir kiekvienoje iš jų tarsi kregždžių lizdai uolingame Rivera di Levante masyve nulipdyti žvejų kaimeliai užburia nepakartojamu grožiu. Visi penki miesteliai – Riomaggiore, Manarola, Corniglia, Vernazzos, Monterosso – nedideli, juose nėra itin daug vieos turistams apsistoti, tad Penkios žemės pasižymi ramybe ir jaukumu.

Penkios žemės Ligūrijos jūros pakrante driekiasi maždaug penkiolika kilometrų. Apžiūrėti jas galima žygiuojant pėsčiomis ar važiuojant traukiniu. Tokia kelionė itin patogi – Genujos geležinkelio stotyje įsigytas bilietas viena kryptimi važiuoti galioja net šešias valandas. Gali išlipti, apeiti vieną miestelį, sulaukęs kito traukinio sėsti į jį ir važiuoti tolyn. Mums pasiseka – iš galutinės Penkių žemių stotelės Riomadžiorėje traukinys važiuoja tiesiai iki Asti miestelio, šalia kurio esame apsistoję. Atstumas – apie 400 kilometrų. Traukinio bilietas tekainuoja vos 10,50 euro.

Sunku įsivaizduoti, kaip Cinque Terre įsikūrę žvejai sugebėjo uolose pasistatyti namus, kurie tarsi dygsta vienas iš kito, sudarydami nedalomos vienumos įspūdį. Ne veltui Penkios žemės yra įtrauktos į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Kiekvienas iš penkių uolose tarsi išskaptuotų kaimelių – originalus ir nepakartojamas. Kiekviename iš jų gausybė jaukių kavinukių, vyninių bei užeigų, kuriose tiesiog būtina suvalgyti jūros gėrybių ar picos su šio regiono gardėsiu – pesto padažu. Jį vietos gyventojai gamina iš baziliko, aliejaus, tarkuoto sūrio, kedro riešutų ir mairūno. Šis ypatingo skonio padažas yra visos Ligūrijos pasididžiavimas, juo gardinami įvairiausi patiekalai.

Būtina paskanauti ir vietos rūšių vynų, kurių čia, kaip ir visoje Italijoje, daugybė. Vynininkystė šiame krašte populiari, nors sunku įsivaizduoti, kaip vynuogių augintojai įsigudrina išauginti uogų derlių – vynuogynai čia neįtikėtinu būdu įkurdinti stačiuose it siena kalnų šlatuose.

Kiekviename iš miestelių gali išgerti ir gurkšnelį tradicinės itališkos kavos ar suvalgyti nepaprasto gardumo itališkų ledų, pagamintų iš tikrų uogų ar vaisių.

Vienas iš didžiausių Cinque Terre kaimelių – Riomaggiore, kur baigiame savo kelionę po nuostabaus grožio kraštą. Miestelyje vietoj gatvių – laiptai ir laipteliai. Visi namukai nudažyti žasimingomis ryškiomis spalvomis, o visas jo vaizdas geriausiai atsiveria pasilypėjus laipteliais, kylančiais link Ligūrijos jūros.

Manarola – šiek tiek mažesnis, įsitaisęs ant tamsių uolų. Čia – mažiausia turistų, siaurutės gatvelės beveik tuščios. Šiame miestelyje derėtų aplankyti didžiausią pasaulyje Betliejų su 200 figūrų, kurias apšviečia net 12 tūkstančių lempučių.

Aukščiausias Cinque Terre taškas – Corniglia kaimas. Pasilypėjęs gana stačiais laipteliais neapsirinki – vaizdas iš viršaus atsiveria į visas Penkias žemes. Namai šiame kaimelyje šiek tiek mažesni, tačiau nė kiek ne mažiau įspūdingi.

Vernazzos kaimelis pasitinka turistų spūstimi. Nedidukėje įlankėlėje išsimaudome. Apeiname ir Vernazzos centrą – aikštę prie uosto, kur įsikūrę daugybė barų bei jaukių užeigėlių.

Vernazza – vienintelis miestelis, kuris išsidėstęs gana žemai, kalnų papėdėje, prie pat jūros. Būtent čia ir prasidėjo šiųmetis potvynis; šiuo metu visi miestelio gyventojai evakuoti, o paplūdimys ir jaukūs namukai apsemti vandeniu...

Monterosso miestelį nesudėtinga pasiekti ir lengvaisiais automobiliais – galbūt todėl jis populiariausias tarp turistų. Čia – ilgiausias paplūdimio ruožas, taip pat pritraukiantis daugiau atvykėlių. Taigi šią vietą gali rinktis tie, kurie mėgsta pasikaitinti pietų saulėje. Čia galima išsinuomotis gultus, skėčius, susirasti jaukią vietelę įsikurti atokiau nuo kitų poilsiautojų.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos