Pastaruoju metu kraupūs teroro aktai vis dažniau sukrečia įvairių šalių žmonių gyvenimą. Teroristai sugeba prasmukti net ir į labiausiai saugomas vietas: lėktuvus, metro, sprogdina traukinius ar autobusus.

Prieš porą dienų įvykęs sprogimas Minsko metro – ko gero, arčiausiai Lietuvos įvykdytas teroro aktas, leidęs suprasti, jog tai vyksta ne kažkur toli, „karštuosiuose“ pasaulio taškuose, o čia pat, greta mūsų.

Prasidėjo seniai

Teroro aktai nėra naujiena – kraupūs sprogdinimai prasidėjo dar devynioliktajame amžiuje

Pirmasis sprogdinimas transporte užfiksuotas 1881-aisiais Rusijoje – tuomet organizacijos „Narodnaja Volia“ smogikai užmušė carą Aleksandrą II-ąjį, susprogdinę jo karietą. Prieš tai jiems buvo pavykę susprogdinti caro traukinį. Rusų anarchistų pavyzdžiu pasekė ir Europos revoliucionieriai, sprogdinę bombas transporto priemonėse keletą dešimtmečių.

1933-iaisiai Belgijoje susprogdintas kompanijos „Imperial AW“ lėktuvas; sprogmenį teroristai sugebėjo įsinešti į lainerio saloną. Nusikaltėliai taip ir nebuvo surasti. Nuo 1950-ųjų bombų sprogimai lėktuvuose tapo tikrų aviakompanijų prakeiksmu.

Tarptautinio oro uosto keleiviai pirmuoju taikiniu tapo 1983-iųjų liepos 15-ąją – tuomet lagaminas, prikimštas sprogmenimis, sprogo Orli oro uoste Paryžiuje, ties lėktuvo, išskrendančio į Turkiją, praleidimo punktu. Bomba detonavo anksčiau laiko – ji turėjo sprogti lėktuve, skrendančiame iš Paryžiaus į Stambulą.

Sprogdinimą Orli oro uoste įvykdė Armėnijos teroristinės organizacijos ASALA nariai. Tuomet septyni žmonės žuvo, 60 buvo sužeisti. Bomboje tebuvo puskilogramis sprogstamos medžiagos „Semtex“, tačiau ji buvo sujungta su keturiais portatyviniais dujų balionais – daugelis sužeistųjų patyrė rimtų nudegimų.

Nuo tada oro uostai tapo vienu iš patraukliausių taikinių teroristams. Per pastaruosius dešimtmečius teroristai vis rečiau palieka bombas tarptautiniuose oro uostuose; priežastis – sustiprintos apsaugos priemonės šiuose objektuose. Dažniausiai bombos sprogsta žmonių susibūrimo vietose, gatvėse, parduotuvėse, autobusuose.

Per pastaruosius dešimtmečius teroristai ne tik atėmė šimtų žmonių gyvybes – jie gerokai apsunkino oro uostų darbą, privertė kompanijas daugiau investuoti į saugumą – tuo pačiu brango ir lėktuvų bilietai.

1977-aisiais pirmasis sprogimas įvyko Maskvos metro. Armėnų nacionalistai susprogdino bombą „Baumano“ metro stotelėje. Žuvo šeši žmonės. Po to teroristai organizavo sprogimus Baku (Azerbaidžanas), Paryžiaus (Prancūzija) ir Niujorko (JAV) metro.

1985-aisiais susprogdintas keleivinis traukinys Bulgarijoje, Burgoso mieste. Tikslus aukų skaičius liko nežinomas. Ataką organizavo etniniai turkai, gyvenantys Bulgarijoje.

Tampa išradingesni

1987-aisiais Pakistane, Pešavare, teroristai susprogdino bombą maršrutiniame autobuse. Pradedant 1990-aisiais, autobusai tapo vienu iš „mėgiamiausių“ teroristų taikiniu. Pastaruoju metu daugiausia tokio pobūdžio teroro aktų įvykdoma Izraelyje, Pakistane, Afganistane.

Visi puikiai prisimena teroro aktą, įvykdytą 2001-aisiais JAV, kuomet teroristai užgrobė keturis lėktuvus ir panaudojo jas kaip valdomas bombas, susprogdinę Pasaulinius prekybos centro pastatus Niujorke bei Pentagono pastatą. Per šį teroro aktą žuvo 2 973 žmonės ir 19 teroristų.

Tų pačių metų gruodį pirmą kartą bandyta įsinešti sprogmenis, paslėptus batuose. Taip vienas iš islamistų bandė susprogdinti „American Airlines“ lėktuvą. Nuo tada JAV oro uostuose tikrinama keleivių avalynė.

Dar vienas žiaurus teroro aktas įvykdytas 2004-aisiais Madrido geležinkelyje. Tuomet 191 žmogus žuvo, 1,4 tūkst. buvo sužeisti. Atsakomybę už sprogimą prisiėmė islamo organizacija, susijusi su Alkaida.

2005-aisiais Didžiojoje Britanijoje įvykdyta ataka išsyk keliose viešojo transporto priemonėse. Islamistai susprogdino tris bombas metro traukiniuose, dar po valandos susprogdintas autobusas su keleiviais. Žuvo 52 keleiviai. Londono metro darbas buvo paralyžiuotas keletą dienų.

2006 m. Didžiojoje Britanijoje, Londone, specialiosios tarnybos paskelbė užkirtę kelią transatlantinių lainerių sprogdinimams. Teroristai pirmą kartą istorijoje ketino panaudoti „skystus“ sprogmenis. Šiuo metu daugelis aviakompanijų draudžia rankiniame bagaže įsinešti į lėktuvo saloną bet kokius skysčius.

2006-ųjų gruodžio 30 d. Madride, Ispanijoje, sprogo bomba autobusų stovėjimo aikštelėje netoli tarptautinio Barajas oro uosto ketvirtojo terminalo. Sprogmenys buvo „Renault Traffic“ automobilyje. Du žmonės žuvo, dar 30 buvo sužeisti.

Per pastaruosius metus įvykdyta keletas sprogimų Maskvos metro. Vienas iš didžiausių pastarojo meto teroro aktų įvykdytas vasario Maskvos tarptautiniame Domodedovo oro uoste.

Priežastys

2006-aisiais korporacija RAND paskelbė pranešimą, kurio autoriai tyrė priežastis, kodėl teroristai dažnai savo atakų taikiniu pasirenka transporto infrastruktūros objektus. Pranešimo autorių nuomone, pagrindinė priežastis – didelis potencialių aukų kiekis bei žiniasklaidos priemonių susidomėjimas, sukeliantis didesnę potencialių keleivių baimę tapti sprogimo aukomis.

Maždaug 80 proc. bombų, kurias naudoja teroristai, paprastai esti pagamintos namų sąlygomis. Palyginti retai teroristai naudojasi armijoje naudojamais sprogmenimis. Aptikti tokius namų sąlygomis pagamintus sprogmenis itin sunku – jie gali būti užmaskuoti bet kuriuose įprastuose daiktuose.

Ypač pavojingi automobiliai, prikimšti sprogmenimis – tokių bombų galingumas paprastai esti itin didelis. Aptikti taip paliktus sprogmenis taipogi sudėtinga – jie gali būti bet kuriame automobilyje, apžiūrėti visų neįmanoma.

Parengė Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka